Kai viena gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykos – visai čia pat, bet šios Velykos visoje Lietuvoje bus kitokios. Bet vis tiek, pirksim kiekvienas iš mūsų kiaušinius ir marginsim įvairiais būdais. Todėl norime priminti svarbiausią informaciją, kuri padės iš gausios pasiūlos lengviau pasirinkti norimos kokybės kiaušinius. 🥚🥚🥚
Kiaušinių kokybė yra įvertinama dar prieš juos paskirstant į prekybos vietas. Parduotuvėse prekiaujama tik supakuotais A klasės kiaušiniais, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti švarūs, nepažeisti, be deformacijų, pašalinių medžiagų ar kvapo. Ant kiaušinių pakuočių pažymėtos ir kiaušinių svorio kategorijos: XL – labai dideli kiaušiniai (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g), M – vidutiniai (53–63 g), S – maži (iki 53 g). Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius.
Kiaušinių ženklinimo kodai yra sudaryti iš skaičių ir raidžių šrifto. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0 nurodo, kad vištos auginamos ekologiškai (t. y. vištoms taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus). 1 reiškia, kad dedeklės vištos turi galimybę vaikščioti lauke laisvai. 2 reiškia, kad dedeklės vištos laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos). 3 nurodo, kad dedeklės vištos laikomos narvuose.
Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalį, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta: pavyzdžiui, Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai turi ženklą LT, Latvijos – LV, o Lenkijos – PL žymėjimą.
Trečioji ženklinimo kodo dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, jog ta laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos veterinarijos.
Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais jos lesinamos. Vištas auginant laisvai, lesinant visaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Patys tvirčiausi yra jaunų vištų kiaušiniai. Lukšto spalva priklauso tik nuo vištų veislės. Skirtingų spalvų vištų kiaušiniai pasižymi vienodomis maistinėmis savybėmis ir lukšto tvirtumu, mat šiuos parametrus lemia pašarai, vištų amžius, laikymo būdas ir pan.
jos tarnybos.
Dar keletas svarbių patarimų kiaušinių vartotojams:
🥚 rekomenduotina pirkti tik paženklintus kiaušinius;
🥚visada atkreipkite dėmesį į jų tinkamumo vartoti terminą;
🥚labai svarbu kiaušinius laikyti šaldytuve ar kitoje vėsioje, švarioje ir sausose, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, kurioje nebūtų pašalinio kvapo.
🥚tinkamiausia kiaušinių laikymo temperatūra – nuo 5° C iki 7° C. Todėl patartina vengti didesnio temperatūros svyravimo, kad ant kiaušinio nesusidarytų kondensato lašelių. Be to, kiaušinius reikėtų laikyti juos sudedant smailu galu žemyn, kad oro tarpas būtų viršuje ir ilgiau laikomo kiaušinio tryniai nepridžiūtų prie lukšto.
🥚 būtinai nuplaukite kiaušinius prieš vartojant. Jokiu būdu neplaukite jų tik nusipirkę, nes taip tik sutrumpinsite kiaušinių tinkamumo vartoti terminą, kadangi plaunant pašalinama lukštą dengianti plėvelė, kuri dalinai apsaugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras sveikina visus su artėjančiomis Šv. Velykomis 🌞🌷

Esant tokiems gražiems ir saulėtiems oras, bei karantinui, vis daugiau gyventojų renkasi pasivaikščiojimus nuošalesnėse vietovėse, parkuose ar laiką leidžia miškuose. Tad norime priminti apie erkes, kaip sumažinti riziką erkei įsisiurbti bei kaip saugiai ištraukti, jei erkė įsisiurbė.

Vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, kuris pastaraisiais dešimtmečiais pakeitė erkių populiacijos mastą, yra klimato kaita. Erkės tampa aktyvios, kai aplinkos temperatūra pasiekia 5–7 ºC. Erkės nešokinėja, neskraido, nekrenta iš medžių. Ant žmogaus kūno patenka, kai jis būna aplinkoje, kurioje yra erkių. Įsisiurbusi ir pasimaitinusi erkė pati savaime atsikabina ir nukrinta. Tik apie 50 – 60 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, tuo tarpu kiti erkės įsisiurbimo nepastebi, nes jis nesukelia jokio skausmo. Tačiau siurbdamos kraują, erkės gali perduoti erkinio encefalito, Laimo boreliozės (Laimo ligos), babeziozės, erlichiozės, Ku karštligės, tuliaremijos, Tibolo ligos (erkinės limfadenopatijos) ir kt. ligų sukėlėjus. Nustatyta, kad erkinio encefalito eiga ir pasekmės yra vienos sunkiausių tarp visų virusinių nervų sistemos infekcijų.

Norint sumažinti erkės įsisiurbimo tikimybę, rekomenduojama:

• Vengti aukšta žole ir krūmais apaugusių vietovių.
• Erkių populiacija gali būti sumažinta keliomis aplinkos valdymo priemonėmis – reguliariai pjaunant žolę aplink gyvenamuosius namus, po to ją išvežant, naikinant menkaverčius krūmus, sausuolius bei miško atliekas, platinant pasivaikščiojimo takus.
• Dėvėti šviesius drabužius, ant jų lengviau pamatyti ropinėjančias erkes.
• Galvą aprišti skarele arba dėvėti gerai priglundančią kepurę.
• Drabužių su ilgomis rankovėmis dėvėjimas, kelnių sukišimas į kojines arba batus (mažina tikimybę erkei prisitvirtinti prie odos) .
• Naudoti repelentus. Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
• Apžiūrėti savo kūną, ypač grįžus iš vietovių, kuriose galėjo būti erkių, kuo greičiau erkę ištrauti, jei ši įsisiurbė.
• Tėvai kruopščiai turėtų apžiūrėti vaikus, ypač galvą.
• Patartina gerai iššukuoti plaukus, išsismaudyti. Kol erkė randa kur įsisiurbti, gali praeiti net valanda.
• Apžiūrėti drabužius, kuriais vilkėjote, nes su jais galite parsinešti erkių, o jos gali įsisiurbti ir vėliau. Apžiūrėjus drabužius reikėtų juos pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.
• Nereikėtų pamiršti, kad erkių į namus gali parnešti naminiai gyvūnai ant savo kailio, todėl ir juos būtina apžiūrėti.
• Erkinio encefalito virusu galima užsikrėsti per termiškai neapdorotą infekuotą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti, kad to išvengti rekomenduojama vartoti pasterizuotą pieną. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

PSO didelio endemiškumo zonose (≥ 5 naujų atvejų/100 000 gyventojų per metus), kuriai priklauso ir Lietuva, rekomenduoja skiepytis visų amžiaus grupių asmenims, įskaitant ir vaikus. Lietuvoje valstybė nefinansuoja vakcinos, todėl pasiskiepyti norintys asmenys turi mokėti visą kainą už vakciną. Vakcinaciją galima pradėti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Žmogus tampa visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo.

Įsisiurbus erkei reikia žinoti kaip saugiai ją ištraukti. Traukiant erkę, svarbu nesuspausti jos pilvelio (šeimininkui gali patekti ligos sukėlėjų) ir nenutraukti galvakrūtinės. Pincetu kuo arčiau erkės galvos paimti erkę ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Ištraukus erkę, pažeistą vietą rekomenduojama dezinfekuoti. Stebėkite erkės įkandimo vietą ir savo savijautą iki 4 savaičių. Jei erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Primename pagrindines apsisaugojimo priemones nuo koronaviruso! Rekomendacijas paruošė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Dalia Kinčiuvienė! 😷👩‍🔬🦠💊