Nemokamos ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programos

Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, jei visuomenės nariai laikytųsi taisyklingos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, tai būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. II tipo diabeto, 30 proc. onkologinių susirgimų.
Lietuvoje gyventojai, pagal atitinkamą amžiaus grupę, kviečiami dalyvauti nemokamuose gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos, širdies ir kraujagyslių, storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programose. Dėl dalyvavimo programose kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks išsamią informaciją apie Jums naudingą sveikatos prevencinę programą. Lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Širdies ir kraujagyslių priežiūros programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų imtinai ir moterims nuo 50 iki 64 metų imtinai. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai. Šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą.
Priešinės liaukos (prostatos) profilaktikos programa yra skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai ir vyrams nuo 45 metų, jei tėvas ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Kartą per 2 metus gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų imtinai, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti sveikatą. Tyrimo metu atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.
Mažinti sergamumui nuo krūties piktybinių navikų, moterims taikoma prevencinė programa nuo 50 iki 69 metų imtinai, kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50-74 metų amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.
Įvertinus ligos tikimybę, t. y. atlikus tam tikrus programoje numatytus tyrimus, pacientui parengiamas pirminės prevencijos priemonių planas, kurio vykdymą ir veiksmingumą stebės gydytojas. Įvertinęs Jūsų sveikatos būklę (jei tyrimai parodys, kad esate priskirtinas didelės rizikos grupei), šeimos gydytojas Jus nusiųs atlikti išsamesnius tyrimus į specializuotus medicinos padalinius. Jums bus parengtos ilgalaikės prevencijos rekomendacijos. Ypač didelės rizikos grupei priskiriamiems žmonėms bus sudaromas intensyvaus gyvensenos keitimo, gydymo ir jo stebėsenos planas.
Svarbu žinoti! Reguliarus sveikatos tikrinimas mažina riziką susirgti. Amžius, gyvenimo būdas, paveldimumas ir kiti veiksniai daro įtaką mūsų sveikatai. Pasinaudokite proga išsitirti, nuraminkite save ir savo artimuosius.

Vabzdžių įgėlimai

Sušilus orams gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai. Dažniausiai žmones sugelia uodai ir įvairūs mašalai. Tačiau žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi dėl vapsvų, širšių, bičių ir skruzdėlių įgėlimų. Vabzdžių įgėlimas dažniausiai būna skausmingas, o dauginiai įgėlimai gali sukelti stiprią organizmo reakciją. Reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė.

Skruzdžių, uodų, mašalų įkandimai

Šių vabzdžių įkandimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Jei įkanda daugiau vabzdžių gali būti stipresnė vietinė reakcija.

Kaip sau padėti?

  • Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima naudoti ledą, ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
  • Galima naudoti priešalerginius tepalus.

Bičių, širšių, vapsvų įgėlimai

Nealergiškiems žmonėms pavieniai bičių ar vapsvų įgėlimai nėra labai pavojingi, tik skausmingi vietiškai dirginantys. Įgėlimo vietoje pasireiškia stiprus, aštrus skausmas, patinimas paprastai išnykstantis per kelias valandas. Retai būna išplitusi reakcija kai patinsta visa galūnė, pvz., ranka.

Alergiškiems žmonėms pavojingas ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali sukelti anafilaksines reakcijas ir net mirtį. Deja, tai, kad žmogus yra alergiškas sužinoma tik įgėlus vabzdžiui. Gali atsirasti viso kūno odos bėrimas, dusulio priepuolis, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis šokas. Ir jei žmogus alergiškas kiekvienas pakartotinis įgėlimas gali sukelti vis stipresnę reakciją. Dėl to reikia kreiptis į gydytoją alergologą kuris paskiria tinkamiausią gydymą. Svarbu! Bičių ir vapsvų nuodams jautrus žmogus visada turi nešiotis gydytojo paskirtus vaistus.

Kaip sau padėti?

  • Galima vartoti priešalerginius vaistus (tabletes, tepalus), priklausomai nuo organizmo reakcijos ir savijautos.
  • Jei įgėlė bitė reikia nespaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Geluonis nuodus leidžia ilgiau nei minutę, todėl jį kuo skubiau reiktų ištraukti. Tą galima padaryti tvirto plastiko kortele, arba buku peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Svarbu! Geluonio negalima traukti pincetu ar pirštais, nes taip jį galima suspausti ir išleisti visus nuodus po oda. Vapsvos geluonio nepalieka.
  • Nekomplikuotais atvejais galima gydytis namuose. Svarbu! Pajutus silpnumą, pasunkėjusį kvėpavimą, dūstant – skubiai kreiptis į medikus. Įgėlus burnos srityje, į liežuvį – skubiai kreiptis į medikus.
  • Jei alerginė reakcija pasireiškia nepažįstamam žmogui, paklausti ar jis turi su savimi adrenalino švirkštą ir padėti susišvirkšti adrenalino į raumenis (vidurinio šlaunies trečdalio šoniniame paviršiuje). Bet kokiu atveju po anafilaksinio šoko būtina kreiptis į gydytoją.

Svarbu žinoti!

  • Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti galima naudoti repelentus, tačiau repelentai neapsaugo nuo bičių ir vapsvų.
  • Gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais. Atvirose vietose vengti gerti saldžius gėrimus, valgyti vaisius, ledus, nes jie privilioja vabzdžius.
  • Įvairius skysčius gamtoje gerti iš permatomos taros – taip lengviau pastebėsite jei į gėrimą bus įkritęs vabzdys ir išvengsite vabzdžio patekimo į burną ar įgėlimo į liežuvį.
  • Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas.
  • Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai.
  • Vengti gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų.
  • Neiti prie avilių, širšių, vapsvų lizdų.
  • Trumpasis pagalbos numeris 112.

Būkite budrūs ir sveiki!

Parengta pagal Apsinuodijimų sveikatos biuro ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją.

Saugus elgesys prie vandens ir vandneyje

Vasara – pats smagiausias metų laikas, kuomet laukia atostogos, draugai, gamta ir pramogos. O, kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, dar kartą primename kokia svarbi žmogaus gyvybė ir patariame kaip elgtis prie vandens ir vandenyje bei ką daryti jei žmogus skęsta 👇🌞🤽‍♀️🏊‍♂️

Įspėjimai susiruošusiems atostogų

Fluoras geriamajame vandenyje – aktuali Kretingos rajono problema

Nuo to, kiek ir kokį vandenį geriame, priklauso mūsų sveikata. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,5–0,8 mg/l. Pagal Lietuvoje patvirtintą higienos normą HN 24:2017 leistina fluorido vertė geriamajame vandenyje negali viršyti 1,5 mg/l. Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus. Tiek per didelės, tiek per mažos fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje taip pat gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Todėl rekomenduojama reguliuoti fluoridų suvartojimą su maistu, vandeniu ir dantų priežiūros priemonėmis.

Kretingos rajone yra 20 gyvenviečių, kuriose viršijamas ribinis fluoridų kiekis:, S. Įpiltis, Kašučiai, Laukžemė, Darbėnai, Vaineikiai, Šukė, Kluonaliai, Budriai, Rubuliai, Toliai, Leliūnai, Pesčiai, Juodupėnai, Barzdžiai, Tarvydai, Klibiai, Žibininkai, Pryšmančiai, Padvariai, Nasrėnai. Dėl šios priežasties gyventojams būtina žinoti apie padidintą fluoridų koncentracijos geriamajame vandenyje poveikį organizmui ir apsisaugojimo būdus.

Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies - didina emalio atsparumą rūgštims, susidarančioms burnoje dėl mikroorganizmų veiklos, skylant angliavandeniams. Taip pat fluoras dalyvauja emalio atsikūrimo (remineralizacijos) procese, mažina fermentinį mikroorganizmų aktyvumą ir trukdo danties apnašoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus. Fluoras svarbus kaulų ir dantų (ypač jų emalio) vystymuisi. Kai geriamajame vandenyje jo mažiau nei 0,5mg/l, žmonės dažnai  suserga dantų kariesu.

Esant per dideliam fluoro kiekiui, padidėja dantų fluorozės išsivystymo rizika, yra sutrikdoma kalcio ir magnio apykaita, gali išsivystyti antinksčių, kasos ir skydliaukės veiklos sutrikimai, kietėja kaulai, kaulėja kremzlės, mažėja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių. Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburėlių būtų sniego kepurėlės. Jei pažeidimai gilesni gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis.

Labiausiai fluoras pažeidžia dantis nuo vienerių iki ketverių metų vaikams. Vaikas visiškai nebėra pažeidžiamas fluoro aštuntaisiais gyvenimo metais, nes baigiasi pastoviųjų dantų vystymasis ir mineralizacija.

Fluorozė gali atsirasti, kai:

  • vartojamas vanduo su padidintu fluoridų kiekiu;
  • jei vaikas vartoja per daug dantų pastos, turinčios fluoro;
  • jei po dantų valymo gerai neišskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos, todėl vaikams iki 5 metų amžiaus (nemokantiems išsiskalauti burnos) dantims valyti būtina vartoti pastą be fluoro.

Norint sumažinti fluoridų poveikį organizmui rekomenduojama:

  • kūdikių ir vaikų gėrimui ir maisto gamybai naudoti vandenį su leidžiamu fluoro kiekiu;
  • gyventojams pirkti geriamąjį vandenį. Klaidinga manyti, kad fluoras pasišalina iš vandens jį virinant (fluoras tik susikoncentruoja, bet jo nesumažėja) ar užšaldant (šaldymo metu vandenyje fluoridų koncentracija nesikeičia);
  • vaikams kuo daugiau vartoti pieno ar jo produktų, kuriame esantis kalcis sušvelnina kenksmingą fluoro poveikį;
  • profilaktiškai vartoti vitaminus C ir B1, kurie padeda fluorui greičiau pasišalinti iš organizmo, sunkina jo įsisavinimą;
  • nevartoti maistui fluoruotos druskos;
  • atsakingai pasirinkti dantų pastą, dantų želę, burnos skalavimo skysčius ir maisto produktus, turinčius fluoro (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai);
  • nėštumo metu maistui ir gėrimui naudoti vandenį su optimalia fluoro koncentracija;
  • periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.