Kiaušiniai

Kiaušiniai – pagrindinis šv. Velykų patiekalas, tad daugeliui svarbu žinoti, kaip pasirinkti marginimui, ritinėjimui ar vaišių stalui tinkamiausius. 🐣🥚Kaip reikėtų juos saugoti, kiek laiko galima saugiai vartoti ir pan. Pateikiame kelis patarimus, kurie padės lengviau apsispręsti.
Kiaušiniai yra vienas iš geriausių baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinių. Kiaušinių baltymas yra aukštos maistinės vertės, pagal amino rūgščių kiekį bei įvairovę prilyginamas mėsos ir žuvies baltymams. Suvartojus maistui kiaušinio baltymą, gaunama tik 17 kcal, visai negaunama riebalų ir cholesterolio. Kiaušinio trynyje yra medžiagų, apsaugančių nuo akių geltonosios dėmės (ji svarbi regėjimo funkcijai) irimo, todėl reguliarus jų vartojimas yra labai aktualus vyresnio amžiaus žmonėms. Kiaušinio sudėtyje yra cholino, kuris yra būtinas vaisiaus smegenų normaliam vystymuisi, todėl svarbus nėščiųjų moterų maitinimosi racione. Vidutinis vištos kiaušinis turi apie 254 mg cholesterolio. Sveikam žmogui leidžiama su maistu gauti iki 300 mg cholesterolio kas dieną. Rekomenduojamas cholesterolio kiekis per parą gali būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kiaušinienės gaminimui panaudotus dviejų kiaušinių baltymus bei vieną trynį arba kasdien suvalgant po vieną kiaušinį, tačiau reikia nepamiršti kartu vartoti vaisių ir daržovių. Jei žmogaus medžiagų apykaita yra nesutrikusi, tai su kiaušiniais gaunamo cholesterolio tam tikra dalis panaudojama vitamino D3, lytinių hormonų bei tulžies rūgščių sintezei. Perteklinė cholesterolio dalis yra išskiriama į žarnas ir pašalinama.
👇Kiaušinių priežiūra ir kokybė:
🥚Kiaušiniai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių bei sušalimo (temperatūrai sumažėjus iki minus 2,2 - 2,8 ºC, kiaušiniai užšąla);
🥚Rekomenduojama kiaušinius laikyti ne aukštesnėje kaip 18 ºC temperatūroje;
🥚Minimalus tinkamumo vartoti terminas 28 d.;
🥚Siekiant kuo ilgiau apsaugoti kiaušinius nuo gedimo, rekomenduojama juos laikyti šaldytuve. Taip laikomi kiaušiniai neišdžiūva, gerai vėdinasi, palaikoma vienoda aplinkos temperatūra;
🥚Nešvarius kiaušinius būtina nuvalyti;
🥚Dėmėtus kiaušinius prieš plaunant nutrinkite su druska;
🥚Norėdami, kad kiaušinis luptųsi lengvai, virtus kiaušinius tuoj pat įdėkite į šaltą vandenį;
🥚Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištų rūšies. Rudos ir baltos lukšto spalvos kiaušinių maistinė vertė yra vienoda. Kiaušinio trynio spalva priklauso nuo vištoms skiriamų lesalų sudėties bei kokybės;
🥚Laikymo būdo (laisvai laikomų vištų kiaušinių skonis ir maistinės savybės geresni nei laikomų uždarose patalpose (narvuose), kur vištų ar kitų kiaušinius dedančių paukščių judėjimo galimybės yra ribotos.
👇Kiaušinių virimas:
🥚Verdant kiaušinius jie turėtų būti dedami į pasūdytą šaltą vandenį, tuomet juos išvirus bus lengviau lupti;
🥚Kiaušinio virimo laikas turėtų būti apskaičiuojamas priklausomai nuo kiaušinio dydžio bei pageidaujamos jo konsistencijos būklės. Vidutinio dydžio kiaušinis, išverda minkštai ( trynys skystas ) per 4 min, pusiau kietai (trynys vidutinio kietumo) per 6 min, kietai (trynys kietas) - 11 min.;
🥚Labai svarbu kokios temperatūros kiaušinis pradedamas virti, jei tuoj pat išimtas iš šaldytuvo, būtina viena minute pavirti ilgiau, nei įprastas virimo laikas, jei dedamas į puodą kambario temperatūros kiaušinis - 1 minute galima virti trumpiau;
🥚Išvirtas kiaušinis tuoj pat atvėsinamas tekančiu vandeniu, tuomet jį lengva lupti, nes tarp lukšto ir baltymo susidaro garai;
🥚Verdant kiaušinius per aukštoje temperatūroje ar per ilgai, tarp baltymo ir trynio atsiranda juoda linija, kiaušinis įgauna guminio kiaušinio skonį;
🥚Ar kiaušinis virtas ar ne, sužinosite jį pasukę ant lygaus stalo paviršiaus. Virtas kiaušinis suksis lengvai, o žalias 1-2 kartus apsisukęs sustos.
Linkime gražių ir sveikų šv. Velykų! 🐣

Pasaulinė vandens diena

Šiandien minima pasaulinė vandens diena. Vanduo – gyvybės šaltinis

Kodėl mūsų organizmui svarbus vanduo?

  1. Vanduo yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo gyvavimui (funkcijų atlikimui).
  2. Vanduo gamina hidroelektrinę energiją ląstelių membranose nervinius impulsus perduodančioms ląstelėms.
  3. Vandens hidrolitinė savybė padeda išsklaidyti medžiagas į pirminius komponentus, yra būtina pasisavinimo gerinimui: baltymus skaido į amino rūgštis; riebalus – į riebiąsias rūgštis; krakmolą – į paprastuosius cukrus.
  4. Vanduo yra kaip “klijai”, suriša ląstelių membranas į visumą.
  5. Žmogaus virškinimo sistemai.
  6. Organizmo šilumos procesams reguliuoti (prakaito pasigaminimas).
  7. Vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir medžiagų apykaitos šalutinius produktus.
  8. Nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla.
  9. Nepakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu gali sukelti ląstelių dehidrataciją, suardyti cheminę organizmo pusiausvyrą ir sukelti įvairias ligas.

Kas atsitiks su mano kūnu bei sveikata, jei ilgesnį laiką vartosiu per mažai vandens? Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi.
Simptomai, kurių galima išvengti vartojant pakankamą skysčių kiekį:

  • silpnumas, nuovargis ir mieguistumas;
  • žemas kraujospūdis;
  • širdies ritmo pakitimai;
  • kartais jaučiamas labai stiprus troškulys;
  • šlapimo kiekio sumažėjimas bei jo spalvos pakitimai;
  • galvos skausmai;
  • akių sausumas;
  • sausa burnos gleivinė;
  • gebėjimo susikoncentruoti praradimas;
  • šaltos rankos ir pėdos;
  • naktiniai mėšlungiai;
  • galimi sąnarių skausmai;
  • nešvari arba išsausėjusi oda;
  • raumeninės kūno masės sumažėjimas;
  • virškinimo sistemos sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Kiek turėčiau gerti vandens? Jums reikalingas vandens kiekis priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės bei nuo individualių organizmo savybių, mitybos ir fizinės veiklos lygio ir gali būti apskaičiuotas pagal vieną iš  žemiau pateiktų formulių:

  1. Jeigu per dieną žmogaus sunaudojamo maisto energetinė vertė  apie 2000-2500 kilo kalorijų , tai vienai suvartojamai kilo kalorijai reikia 1 ml skysčio per dieną.
  2. Vienam žmogaus kūno svorio kilogramui reikia per dieną gauti 30-35 ml vandens: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml.

Maistinės vertės rodikliai

Norint pasirinkti sveikus maisto produktus turime vadovautis maisto produktų „šviesoforu“. 🚦Remiantis juo, išsirinksite sveikatai palankesnius maisto produktus.🔍
🔴 Raudona spalva pažymėtame stulpelyje esantys skaičiai nurodo, kokius produktus parduotuvėje vertėtų padėti atgal į lentyną.
🟡 Geltona spalva pažymėtame stulpelyje kokius produktus reikėtų vartoti rečiau arba visai riboti.
🟢 Geriausiai rinktis produktus, kuriose yra reikšmės, nurodytos žaliame stulpelyje. Tokiu būdu pasirinksite sveikesnį maistą ir pasirūpinsite savo geresnę savijauta.

Saugokime sveikatą pasirinkdami sveikatai palankius maisto produktus! ❤️ 

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. 💚

Nemokama nuotolinė paskaita „Subalansuotos mitybos reikšmė mūsų sveikatai“

📢❗️K V I E Č I A M E į nemokamą nuotolinę paskaitą „Subalansuotos mitybos reikšmė mūsų sveikatai“ su gydytoja dietologe K. Jasmontiene 👩‍⚕️🥗.
Paskaitos metu aptarsime:
📍Pagrindiniai lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai ir jų įtaka sveikatai. Kūno masės indeksas ir jo reikšmė;
📍 Maistinės medžiagos ir jų svarba žmogaus organizmui. Rekomenduojamos energijos ir maistinių medžiagų paros normos bei jų kiekiai;
📍 Jodo, seleno, vitaminų, mikro- ir makroelementų reikšmė sveikatai;
📍Veiksniai, lemiantys maisto produktų bei gėrimų palankumą ar nepalankumą sveikatai. Maisto pasirinkimo piramidės principai;
📍Dietos, vegetarinė, veganinė mityba, žaliavalgystė bei jų įtaka sveikatai. Valgymo sutrikimai;
📍Dalyvių klausimai lektorei.