Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena . 2006 m. Pasaulinė hipertenzijos lyga, bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija ir kitomis organizacijomis, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes.

Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai.

Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2–4 kartus per metus.

O svarbiausia – paskatinti šalinti rizikos veiksnius:

mesti rūkyti;

laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, ypač jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg);

vartoti mažiau alkoholio;

reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniams pratimams skirti 30–60 min. kasdien);

mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti);

koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 400 g daržovių per dieną), mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino, pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt. (žemiau esančią nuotrauką pasididinkite ir pamatysite lentelę maisto pasirinkimą sergant hipertenzija).

Šią dieną visame pasaulyje skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Požiūris į maitinimąsi sudaro žmogaus pasaulėžiūros dalį, nusako jo būdo bruožus, parodo socialinę padėtį. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas ir gražus. Dėl šios priežasties dažniausiai paaugliai serga šiais valgymo sutrikimais: nervine anoreksija ir nervine bulimija. Moterys nuo šių valgymo sutrikimų kenčia 10 kartų dažniau nei vyrai. Bulimija dažniausiai prasideda paauglystėje (14–25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija.

Nervinė anoreksija – sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina ar palaiko mažą kūno svorį

Nervinė bulimija – sindromas, kurio metu pasireiškia persivalgymo priepuoliai ir susirūpinimas kūno svoriu. Vėliau pats skatina vėmimą.

Persivalgymo sutrikimas – nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Tai gili psichologinė ir emocinė žmogaus kančia. Dažniausiai valgymo sutrikimais mėginama įveikti asmenines problemas. Valgymo sutrikimai kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, pažeidžia jį visą: žalojamas organizmas, psichika, keičiasi elgesys, sumažėja socialinės adaptacijos galimybės, didėja savižudybių pavojus.

Labai dažnai po griežto mitybos režimo grįžtama prie buvusių ydingų mitybos įpročių ir kūno masė sugrįžta gerokai daugiau negu buvo prieš tai. Gerą savijautą ir ligų prevenciją garantuoja nuolatinis sveikos mitybos principų laikymasis, o pakankamas fizinis aktyvumas padeda reguliuoti apetitą ir atsisakyti nereikalingo užkandžiavimo, pasirinkti organizmui naudingus produktus (sveikos mitybos rekomendacijos ir taisyklės prisiminkite): https://www.facebook.com/.../a.53687080.../1746033428910833/

Žinoma, būna atvejų, kad žmogui reikalinga dietą, kuri padeda apsaugoti nuo daugelio ligų, bet ir padėti jas gydyti. Kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, o tinkamai tikslinta ir individualiai pritaikyta dieta gali suderinti visas sutrikusias organizmo funkcijas. Adekvatus ir tinkamas maitinimasis yra labai svarbi sąlyga sergančiajam sveikti ir gyvenimo kokybei gerinti. Prieš pasirenkant dietą, pasitarkite su savo gydytoju apie jums tinkamą dietą. Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti. Tačiau nuolatinės dietos – tikrai ne išeitis.