Spalio – 10 d. Pasaulinė psichikos sveikatos diena

2021 metų kampanijos šūkis - Psichikos sveikatos priežiūra visiems: paverskime tai realybe! Hashtagas #WorldMentalHealthDay

Spalio 10 - ąją minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, nuo COVID-19 pandemijos pradžios praėjo daugiau nei 18 mėnesių. Kai kuriose šalyse gyvenimas grįžta į senas vėžias, bet kitose šalyse perdavimo ir hospitalizavimo rodikliai išlieka dideli, sutrikdydami šeimų ir bendruomenių gyvenimą.

Visose šalyse pandemija padarė didelį poveikį žmonių psichinei sveikatai. Ypač nukentėjo kai kurios grupės, įskaitant sveikatos priežiūros ir kitus priekinės linijos darbuotojus, studentus, žmones, gyvenančius vienus ir turinčius psichikos sveikatos sutrikimų. Tuo pačiu metu 2020 m. viduryje atlikta PSO apklausa aiškiai parodė, kad pandemijos metu psichikos, neurologinių ir medžiagų vartojimo sutrikimų paslaugos buvo gerokai sutrikdytos.

Tačiau turime puikių žinių. 2021 m. gegužės mėn. vykstančios Pasaulinės sveikatos asamblėjos metu vyriausybės iš viso pasaulio pripažino būtinybę visais lygmenimis plėtoti kokybiškas psichikos sveikatos paslaugas ir patvirtino PSO išsamų 2013–2030 m. Psichikos sveikatos veiksmų planą, įskaitant atnaujintas plano įgyvendinimo galimybes ir pažangos matavimo rodiklius.

Pasaulinė psichikos sveikatos diena suteikia galimybę vyriausybės vadovams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir daugeliui kitų kalbėti apie veiksmus, kurių jie jau imasi ir kurių ketina imtis siekdami šio tikslo.

Informaciją parengė:

Lina Martinkienė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Informacija parengta remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos informacija.

Šaltinis: https://www.who.int/campaigns/world-mental-health-day/2021/about

Tausojantis patiekalas

Norint tinkamai subalansuoti mitybą būtina gerinti tiekiamus produktus, turi nelikti sveikatai nepalankaus maisto, o vietoje jo turi atsirasi sveikatai palankesni produktai. Kiekvienas žmogus turi gauti vis daugiau naudingųjų medžiagų iš maisto produktų. Naudingųjų medžiagų įsisavinimas priklauso ir nuo sveikatai palankių maisto produktų gamybos. 

Gaminant patiekalus reikia atsisakyti kepto, sunkaus maisto. Jeigu kepsime ir valgysime apdegusį maistą, kad ir koks bus sveikatai palankus maisto produktas, bet mūsų organizmas valgant apdegusį ar sunkų maistą negaus jokių naudingų medžiagų. Sveikiau ir naudingiau rinktis tausojančius patiekalus – pagaminti išsaugant daugiausiai maistines vertes. Tad rinkimės tausojančiu būdu pagamintus patiekalus.

Tausojantis patiekalas – šiltas maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu:

  • virtas vandenyje ar garuose;
  • troškintas,
  • pagamintas konvekcinėje krosnelėje.

Tausojantis patiekalai darželiuose turi sudaryti 80 proc., viso maitinimo, 3 kartus per 15 dienų gali būti ne tausojantys patiekalai, t.y. kepti patiekalai.

Didžioji dalis patiekalų tausojantys (troškiniai, kepta su garais konvekcinėje, virta vandenyje, virta garuose, kepta orkaitėje), kad būtų išsaugoma maistinė maistinė vertė ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis. Patiekalų gamybos metu maistas negali būti perverdamos, perkepamas, prideginamas.

Nieko nėra sveikiau už šviežiai ruoštą maistą, pagamintą iš kokybiškų žaliavų tausojančiu būdu, su mažiau cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų.

Nemokama nuotolinė paskaita „Emocinis valgymas ir kaip su tuo tvarkytis“

‼️ 🛎 K V I E Č I A M E į nemokamą nuotolinę paskaitą „Emocinis valgymas ir kaip su tuo tvarkytis“ su intuityvaus valgymo konsultante, kognityvinės ir elgesio terapijos specialiste Ingrida Augutė 👩‍💻⬇️
📆Spalio 26 d., ⏰ 17:15 val., 💻 Paskaita nuotolinė.
📧 Būtina registracija el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Koronaviruso delta atmaina

Lietuvoje pagreitį įgavus delta koronaviruso atmainos plitimui, vis daugiau žmonių epidemiologinių tyrimų metu specialistams nurodo nežinantys, kur galėjo užsikrėsti. 🕵️‍♀️🧬
📍 Primename, kad delta koronaviruso atmainai dažniausiai būdingi simptomai yra galvos skausmas, gerklės perštėjimas, sloga ir karščiavimas. Tokius simptomus lengva supainioti su peršalimu, kas itin aktualu šiuo metu, keičiantis orams. Dėl to epidemiologai ragina žmones, pajutusius net ir menkiausius simptomus, likti namuose ir nedelsti registruotis tyrimui dėl COVID-19 ligos. 😷
📍 Taip pat, anot epidemiologų, esant situacijai, kai delta atmaina sudaro apie 95 proc. visų diagnozuojamų atvejų, žmonėms rekomenduojama būti atidiems ir įsidėmėti visus kontaktus. Tam specialistai dažnai rekomenduoja peržiūrėti nuotraukas telefone, susirašinėjimus, skambučius – viską, kas padėtų atsiminti, su kuo žmogus bendravo, ir neliktų pamirštas nei vienas riziką užsikrėsti turėjęs žmogus. ❌

Pasaulinė širdies diena

Rugsėjo 29 d. – minima Pasaulinė širdies diena. Visų širdies ir kraujagyslių ligų gali būti išvengta ar net sustabdyta pradinėse stadijose vien pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybą. Dauguma žmonių suvartojo labai daug gyvulinės kilmės riebalų. Jų gausu įvairioje mėsoje, pieno produktuose ir pan. Šių produktų reikia suvalgyti kuo mažiau. Geriau dažniau rinktis liesą mėsą, liesesnius pieno produktus. Jei pavyzdžiui renkamės vištieną, ją rinktis be odos, vietoj grietinės ar majonezo dažniau vartoti augalinės kilmės produktus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų.

Tyrimai rodo, kad suvartojame per mažai žuvies. Todėl visiems rekomenduoju kartą per savaitę prisiminti ir valgyti gerą, riebią žuvį. Ne rūkytą, ne keptą, o virtą ar troškintą. Gera žuvis turi labai daug omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šios rūgštys yra itin svarbios išstumiant bloguosius riebalus ir tai lemia širdies-kraujagyslių stabilią veiklą.

Įvairius kepinius, bandeles, baltą duoną ir pan., vietoje jų dažniau rinktis pilno grūdo kruopas, makaronus, juodą duoną, pilno grūdo miltus.

Taip pat labai svarbu valgyti produktus, kuriuose gausu ląstelienos. Šią medžiaga, gauname valgydami vaisius, daržoves, grūdinius produktus. Produktai turtingi vitaminais, mikroelementais bei antioksidantais. Antioksidantai saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris lemia ląstelių pažeidimus. Visi žinome tokius antioksidantus, kaip vitaminai C, E, tačiau ne mažiau svarbūs yra bioflavonoidai bei iš pomidorų gaunamas likopenas. Antioksidantų labai daug yra daržovėse, vaisiuose, tačiau daugelis nesuvalgo net minimalios daržovių normos per dieną. Nepamirškime, kad kasdien turime suvalgyti apie 300 – 400 g., vaisių ir daržovių. Nesuvartodami reikiamo kiekio mes negauname ne tik antioksidantų, bet ir kitų vitaminų bei mineralų.

Kitas svarbus akcentas – nepersūdyti maisto. Nenaudokite druskos gausiai. Šiek tiek sūdyti galima, bet nereikėtų persistengti. Kadangi druska organizme sulaiko skysčius, apkrauna širdį, pasunkina širdies veiklą: pastebime, kad patinsta paakiai, kojos, kūnas tampa sunkesnis. Yra įvairių prieskoninių žolelių, kurios gali pakeisti druską.

APIBENDRINIMAS: MAITINIMOSI PRINCIPAI SAUGANT ŠIRDĮ

  • Sumažinkite riebalų kiekį maiste;
  • Rinkitės maisto produktus be matomų riebalų (liesa mėsa), liesus pieno produktus, venkite riebių padažų, riebaluose ruoštų patiekalų;
  • Valgykite maisto, turinčio daug skaidulų;
  • Valgykite pilno grūdo produktus, košes;
  • Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, ankštinių daržovių (300 g. – 400 g.);
  • Nors du kartus per savaitę vietoj mėsos valgykite žuvį (per savaitę reikia suvalgyti iki 300 g., žuvies);
  • Salotas ruoškite naudodami nedaug (šaukštą porcijai) aliejaus (puikiai tinka alyvuogių aliejus);
  • Tiktų alyvų, rapsų, linų, sėmenų aliejus. Netinka grietinė ir majonezas;
  • Mažiau vartokite cukraus, saldžių produktų;
  • Venkite saldžių gėrimų, saldainių, sirupe konservuotų vaisių;
  • Ribokite alkoholį;
  • Kontroliuokite porcijos dydį, tai padės pasiekti ir išlaikyti optimalią kūno masę (optimali kūno masė kai KMI = 20–25 kg/m2);
  • Ribokite suvartojamos druskos kiekį;
  • Atsisakykite sūdytų produktų.