Erkės mažos, bet pavojingos

Sezoninė alergija

Sezoninė alergija pasireiškia tam tikru sezonu kuomet išryškėja alerginių reakcijų simptomai. Pavasario - vasaros sezono alergija susijusi su augalų žydėjimu ir padidėjusia žiedadulkių koncentracija ore.
🤧🥺🤧Alergija – tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Alergiją sukeliantis svetimkūnis vadinamas alergenu. Alergenas paprastai nėra organizmui kenksminga medžiaga. Alerginė reakcija kyla dėl to, kad žmogaus imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus. Pakartotinai į organizmą patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija. Alerginė reakcija gali įvykti odoje, kvėpavimo takuose, virškinimo sistemoje ir kitose kūno vietose. Vieniems žmonėms alergiją sukelia vienokie alergenai, kiti jautrūs kitokiems. Dažnas veiksnys, lemiantis alergenų atsiradimą, – paveldėjimas. Alergenais gali būti augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, naminiai gyvūnai.
🤧🥺🤧Pavasaris ir vasara – tai laikotarpis, kurio metu gali pablogėti alergiškų žiedadulkėms žmonių savijauta dėl gausaus augalų žydėjimo. Žiedadulkių koncentracija ore būna padidėjusi nuo kovo iki spalio mėnesio, todėl šiuo laikotarpiu žmonėms, turintiems padidintą jautrumą tam tikroms žiedadulkėms, prasideda arba atsinaujina alerginės ligos, tokios kaip alerginis rinitas ir bronchų astma.
🤧🥺🤧Pajutus alerginės reakcijos simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją pagalbos. Gydytojas, atlikęs tyrimus ar odos jautrumo testus ir nustatęs, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją, padės jums išvengti šių alergenų. Jeigu paskirti medikamentai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu 2-5 metus iš eilės nuolat bus atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Šiuo gydymu siekiama palengvinti pasireiškiančius alergijos simptomus, tačiau efektyviausia priemonė yra – alergeno pašalinimas.
🤧🥺🤧Alergijos gydymas yra sudėtingas procesas, kurio viena pagrindinių sudedamųjų – vengti kontakto su alergenu.
🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞
Todėl pateikiame keletą patarimų, kaip pakoregavus įpročius, padėti sau pačiam. 👇😉
✔️Kadangi žiedadulkių daugiausia tvyro ore iki 10 val. ryto ir saulei leidžiantis, todėl gryname ore linkusiam į alergiją geriausia būti ankstyvą popietę.
✔️Venkite lankytis gausiai žydinčiose vietovėse, ypač saulėtą, vėjuotą dieną.
✔️Stiprinkite imunitetą. Kuo stipresnė žmogaus imuninė sistema, tuo lengviau įveikiami negalavimai. Paūmėjus alergijai rekomenduojama vengti pervargimo, išsekimo, nemigos, įtampos ir streso, nenatūralaus ir sunkiai virškinamo maisto.
✔️Venkite vabzdžių įgėlimo.
✔️Rekomenduojama vėdinti namų, biuro patalpas, automobilį ne praveriant langus, o naudojant kondicionierių.
✔️Grindis ir baldus reikėtų valyti drėgnuoju būdu. Patariama kasdien siurbti kilimus ir dažnai keisti patalynę. Taip pat rekomenduojama įsigyti geros kokybės patalynę, kurioje nesiveistų erkutės ir nesikauptų kiti alergenai.
✔️Skalbinius rekomenduojama džiovinti uždaroje patalpoje, nes lauke jie kaups žiedadulkes, pelėsius, dulkes ir kitus alergenus.
✔️Nešiokite akinius. Jie apsaugos akis ne tik nuo žiedadulkių, bet ir nuo UV spindulių poveikio. Dirbtinės ašaros ar akių lašai padės išplauti alergenus iš akių.
✔️Nenaudokite kosmetikos priemonių, kuriose yra augalinės kilmės komponentų.
✔️Šienligės sezono metu vartokite daugiau vitamino C. Jis mažina histamino lygį kraujyje, kuris ir sukelia alergines reakcijas.

🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞🌞

Kodėl tu nedėvi kaukės?

😷Dėvėti kaukę yra būtiną, nes yra tik viena priežastis - sveikata. Tavo, tavo šeimos ir aplinkinių sveikata ❤️

Europos imunizacijos savaitė

Europos imunizacijos savaitė šiais metais minima balandžio 20-26 dienomis. Europos imunizacijos savaitės tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Būtent tokios skiepijimų aprėptys leidžia suvaldyti užkrečiamąsias ligas ir apsaugoti gyventojus nuo vakcinomis valdomų infekcijų, jų komplikacijų. Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 ligas.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų (tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (tik mergaitės), meningokokinės B tipo infekcijos, rotavirusinės infekcijos).

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą suaugusiems asmenims nuo 26 m. galima nemokamai pakartotinai pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo. Rekomenduojama pakartotinai skiepytis kas 10 metų.

Difterija plinta nuo žmogaus žmogui – oro lašeliniu keliu kalbant, kosint, čiaudint. Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patenka sporų pavidalu per įvairaus pobūdžio žaizdas – įsibrėžus, įsidūrus, rečiau nušalus ar nudegus. Nuo žmogaus žmogui stabligės užkratas nėra perduodamas. Difterija ir stabligė yra bakterijų sukeliamos infekcinės ligos, kuriomis užsikrėtus galimos sunkios komplikacijos ar netgi mirtis.

Kokliušas plinta oro lašiniu būdu. Kokliušo lazdelės išsiskiria ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Dažniausiai serga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti vaikai“. Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai nediagnozuojamas, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, tačiau pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, ar jau susilaukusiems kūdikio tėvams, globėjams ir seneliams, nes didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.

Sezonine gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens ir žiemos mėnesiais. Gripo sezono pradžia laikoma spalio pradžia, o pabaiga – kovo–balandžio mėnesiai. Gydytojai skatinami pradėti skiepyti gyventojus kaip įmanoma anksčiau, kai tik gripo vakcina gydymo įstaigose tampa prieinama. Pasiskiepijus maždaug per dvi savaites žmogaus organizme susidaro antikūnai kovai su gripo virusu.

Skiepijimai nuo gripo rekomenduojami visiems asmenims, o nemokamai rekomenduojama pasiskiepyti šiems rizikos grupių asmenims:

  • •65 m. ir vyresni;
  • •nėščiosios;
  • •asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • •asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • •sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

                      Primename, kad gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje.

Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys (2015 m. spalio 8 d., pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1130).

Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti tokias ligas kaip plaučių uždegimas, meningitas, angina, endokarditas, ir kt. Pneumokokais užsikrečiama oro lašeliniu būdu esant glaudžiam kontaktui su sveiku pneumokokų nešiotoju arba sergančiuoju pneumokokine infekcija. Pneumokokai gana ilgai išlieka gyvybingi aplinkoje, tačiau per aplinkos daiktus neplinta. Pneumokokinė infekcija gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, ypač didelė rizika – vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami (2020 kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo sprendimas „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“).

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas asmuo, nusprendęs pasiskiepyti ar paskiepyti savo vaiką, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Daugiau patikimos informacijos apie užkrečiamąsias ligas, kurios valdomos skiepais, galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt.

Fizinis aktyvumas

Išlikite linksmi, sportiški, sveiki ir pozityvūs.