Nuo to, kiek ir kokį vandenį geriame, priklauso mūsų sveikata. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,5–0,8 mg/l. Pagal Lietuvoje patvirtintą higienos normą HN 24:2017 leistina fluorido vertė geriamajame vandenyje negali viršyti 1,5 mg/l. Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus. Tiek per didelės, tiek per mažos fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje taip pat gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Todėl rekomenduojama reguliuoti fluoridų suvartojimą su maistu, vandeniu ir dantų priežiūros priemonėmis.

Kretingos rajone yra 20 gyvenviečių, kuriose viršijamas ribinis fluoridų kiekis:, S. Įpiltis, Kašučiai, Laukžemė, Darbėnai, Vaineikiai, Šukė, Kluonaliai, Budriai, Rubuliai, Toliai, Leliūnai, Pesčiai, Juodupėnai, Barzdžiai, Tarvydai, Klibiai, Žibininkai, Pryšmančiai, Padvariai, Nasrėnai. Dėl šios priežasties gyventojams būtina žinoti apie padidintą fluoridų koncentracijos geriamajame vandenyje poveikį organizmui ir apsisaugojimo būdus.

Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies - didina emalio atsparumą rūgštims, susidarančioms burnoje dėl mikroorganizmų veiklos, skylant angliavandeniams. Taip pat fluoras dalyvauja emalio atsikūrimo (remineralizacijos) procese, mažina fermentinį mikroorganizmų aktyvumą ir trukdo danties apnašoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus. Fluoras svarbus kaulų ir dantų (ypač jų emalio) vystymuisi. Kai geriamajame vandenyje jo mažiau nei 0,5mg/l, žmonės dažnai  suserga dantų kariesu.

Esant per dideliam fluoro kiekiui, padidėja dantų fluorozės išsivystymo rizika, yra sutrikdoma kalcio ir magnio apykaita, gali išsivystyti antinksčių, kasos ir skydliaukės veiklos sutrikimai, kietėja kaulai, kaulėja kremzlės, mažėja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių. Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburėlių būtų sniego kepurėlės. Jei pažeidimai gilesni gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis.

Labiausiai fluoras pažeidžia dantis nuo vienerių iki ketverių metų vaikams. Vaikas visiškai nebėra pažeidžiamas fluoro aštuntaisiais gyvenimo metais, nes baigiasi pastoviųjų dantų vystymasis ir mineralizacija.

Fluorozė gali atsirasti, kai:

• vartojamas vanduo su padidintu fluoridų kiekiu;
• jei vaikas vartoja per daug dantų pastos, turinčios fluoro;
• jei po dantų valymo gerai neišskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos, todėl vaikams iki 5 metų amžiaus (nemokantiems išsiskalauti burnos) dantims valyti būtina vartoti pastą be fluoro.

Norint sumažinti fluoridų poveikį organizmui rekomenduojama:

• kūdikių ir vaikų gėrimui ir maisto gamybai naudoti vandenį su leidžiamu fluoro kiekiu;
• gyventojams pirkti geriamąjį vandenį. Klaidinga manyti, kad fluoras pasišalina iš vandens jį virinant (fluoras tik susikoncentruoja, bet jo nesumažėja) ar užšaldant (šaldymo metu vandenyje fluoridų koncentracija nesikeičia);
• vaikams kuo daugiau vartoti pieno ar jo produktų, kuriame esantis kalcis sušvelnina kenksmingą fluoro poveikį;
• profilaktiškai vartoti vitaminus C ir B1, kurie padeda fluorui greičiau pasišalinti iš organizmo, sunkina jo įsisavinimą;
• nevartoti maistui fluoruotos druskos;
• atsakingai pasirinkti dantų pastą, dantų želę, burnos skalavimo skysčius ir maisto produktus, turinčius fluoro (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai);
• nėštumo metu maistui ir gėrimui naudoti vandenį su optimalia fluoro koncentracija;
• periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.

Birželio 3 diena - PASAULINĖ BĖGIMO DIENA ‼️🏃‍♀️🏃‍♂️ Bėgimo dienos metu įvairiais būdais propaguojama paprasta, pigi ir efektyvi fizinė veikla – bėgimas, taip skatinant kiekvieną žmogų pajudėti sveikatos labui.

Pranešame, kad priklausomybių konsultantas vėl pradeda teikti paslaugas gyvai‼️ Būtina registracija 👉📱📞

Dėl žalingo poveikio rūkymas gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligas, vėžį, kitas ligas ir sveikatos sutrikimus. Metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų.

Apie 70 proc. visų rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, dauguma jų yra bent kartą tai bandę, tačiau tik 1 - 5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai mesti pavyko nerūkyti ilgiau nei metus. Todėl rūkantiesiems yra reikalinga pagalba. Dažnai žmonėms prireikia 2 - 3, o kartais ir daugiau kartų, kol galiausiai pavyksta.

Rūkymo poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms. Rūkaliai tris kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, iš jų koronarine širdies liga ir insultu. Nikotinas pažeidžia periferines kraujagysles, skatindamas aterosklerozės atsiradimą. Rūkantieji dažniau skundžiasi protarpiniu šlubumu, jiems gali atsirasti kojų gangrena. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Jaunesnių nei 50 metų rūkalių miokardo infarkto rizika yra 5 kartus didesnė nei nerūkančiųjų. Kontraceptikus vartojančioms moterims rūkymas net 20 kartų padidina miokardo infarkto ir insulto riziką. Rūkantiems dažniau diagnozuojama besimptomė miokardo išemija.

Metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja 50 proc. Greitas metimo rūkyti efektas - pagerėjusi savijauta, kvėpavimo funkcija, padidėjęs apetitas. Tačiau šių ligų ir mirčių galima išvengti metus rūkyti.

Priežastys dėl kurių verta atsisakyti rūkymo:

Suraskite keletą priežasčių dėl kurių verta mesti rūkyti (ir kurios atrodo labai svarbios jums). Galvokite ne vien apie savo sveikatą. Pavyzdžiui:

• Kiek lėšų aš sutaupysiu nebepirkdamas cigarečių;
• Kiek laiko aš turėsiu, nes nebereiks daryti pertraukų tam kad parūkyčiau, nusipirkčiau naują pakelį;
• Galėsiu giliau kvėpuoti ir nebekosėsiu taip dažnai;
• Aš būsiu geresniu pavyzdžiu savo vaikams;
• Mano tėvai, žmona, vaikai, anūkai, bendradarbiai didžiuosis manimi.

Užsirašykite visas priežastis dėl kurių jūs norite mesti rūkyti. Išvardinkite taip pat ir būdus kaip nugalėti troškimą užsirūkyti. Ir laikykite šį sąrašą vietose kuriose jūs dažnai jį matysite.
Geros vietos yra ten kur jūs laikėte savo cigaretes: savo piniginėje, kišenėje ar rankinėje, virtuvėje, automobilyje ar kitur.

Metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja 50 proc. Greitas metimo rūkyti efektas - pagerėjusi savijauta, kvėpavimo funkcija, padidėjęs apetitas.

Kaip reaguoja organizmas, metus rūkyti?
Praėjus nuo 1 iki 4 val.: jūsų kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis vėl tampa normalūs.
8 valandoms: normalizuojasi deguonies kiekis, esantis jūsų kraujyje.
1 dienai: iš organizmo pašalinamas anglies monoksidas; po truputį pradeda valytis plaučiai.
2 dienoms: paaštrėja uoslės ir skonio pojūčiai.
3 dienoms: atsipalaiduoja bronchai, tampa lengviau kvėpuoti.
2-12 savaitėms: pagerėja viso kūno kraujotaka.
3-9 mėnesiams: pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys. Plaučių funkcija pagerėja bent 10 proc.
1 metams: per pusę sumažėja miokardo infarkto rizika, lyginant su rūkančiaisiais.
10 metų: per pusę sumažėja plaučių vėžio tikimybė, lyginant su rūkančiaisiais.
15 metų: tikimybė susirgti miokardo infarktu visiškai sumažėja ir susilygina su nerūkančiųjų tikimybe.