Skiepyti ar neskiepyti?

2016 skiepaiBalandžio 24-30 d. – prasidėjo Pasaulinė imunizacijos savaitė, kuria siekiama priminti apie specifinės profilaktikos (vakcinų naudojimą) svarbą, kuri pripažinta efektyviausia priemone kovai su infekcinių ligų sergamumu, mirtingumu bei rimtomis komplikacijomis.

Vakcina ir jos apsauga
Vakcina  laikoma medicininiu preparatu, kuriame naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą. Tam, kad imuninės sistemos elementai galėtų atpažinti antigeną, turi vykti uždegiminė reakcija antigeno patekimo vietoje. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas „parodo“ imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus. Kartais po imituotos infekcijos, patiriama švelnesnius infekcijos simptomus pvz. karščiavimą. Tokie simptomai yra normalūs ir jų tikimasi, nes organizmas taip kovoja ir sukuria imunitetą.

Šiuolaikinių vakcinų apsauginis efektyvumas yra labai didelis, jis svyruoja nuo 60 iki 100 procentų, dažniausiai apie 90-95 procentus. Pasaulio sveikatos duomenimis, kasmet išsaugoma apie 2-3 mln. žmonių gyvybių dėl laiku atliktos imunoprofilaktikos. Teoriškai šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 infekcines ligas. Norint praktiškai tai įgyvendinti, nuo specifinės infekcijos paskiepytųjų turi būtų ne mažiau kaip 95 proc. Sklindant nepagrįstiems gandams apie vakcinų sukeltas nepageidaujamas reakcijas vaikams, didėja panika ir skiepijimo apimtys tampa nepakankamomis, todėl galimai valdomų infekcijų sergamumas ir vėl registruojamas.

Ar vakcinos turi šalutinių reakcijų? Remiantis statistiniais duomenims, iš 800 tūkst. kasmet Lietuvoje atliekamų vakcinacijų tik 0,006 proc. sukelia neįprastų ar nepageidaujamų reakcijų (apie 50 atvejų).

Nacionalinis skiepų kalendorius
Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai iki 18 metų bei suaugusieji skiepijami laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančio Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto skiepų kalendoriaus.
Taip pat nemokamos vakcinos yra suaugusiems. Vyresniems nei 25 m. amžiaus rekomenduojama pasiskiepyti nuo stabligės ir difterijos, asmenims, nukentėjusiems nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, pasiutligės vakcina yra kompensuojama valstybės lėšomis, bei gripo vakcina - į rizikos grupę patenkantiems asmenims: vyresniems nei 65 m. amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, dirbantiems medicinos įstaigose ir kt.

Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos
Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, žmogaus papilomos viruso ir keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą.
Rotavirusinė infekcija – viena dažniausių tarp mažų vaikų, kurios lengvesne ar sunkesne forma serga daugelis kūdikių ir vaikų iki 5 metų. Ligos sunkumas gali būti įvairus: nuo labai lengvos ar besimptomės (sergančiojo tėvai net nesikreipia į gydytoją) iki labai sunkios (kai prireikia gydymo ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje). Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, sergant pakartotinai – klinikiniai ligos požymiai būna lengvesni.
Išskyrus skiepus, nėra jokios rotavirusinės infekcijos profilaktikos. Nuo sunkių Rotaviruso formų padeda apsisaugoti geriamosios rotaviruso vakcinos.  Jų sudėtyje yra gyvo susilpninto viruso dalelių, kurios skatina imuniteto formavimąsi prieš labiausiai paplitusius ir apie 80 proc. susirgimų sukeliančius viruso tipus.

Vėjaraupiai
Dažnai pasigirsta kalbų, kad geriausia persirgti vėjaraupiais, nei pasiskiepyti. Dar vis pasirodo straipsnių ir kalbų apie rengiamus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius“, kuriuose sergantys vėjaraupiais vaikai užkrečia kitus. Susirgti vėjaraupiais vaikystėje yra be abejonės lengvesnė liga, nei suaugusiems, tačiau ar tikslinga tą daryti? Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas ilgam, tačiau virusas lieka organizme.
Susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai vyresniame amžiuje, jis gali sukelti juostinę pūslelinę, kuri be kitų simptomų pasireiškia stipriu skausmu išbėrimo vietoje (išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai  tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus).
Juostine pūsleline kartą gyvenime suserga vidutiniškai iki 20 proc. žmonių, persirgusiųjų vėjaraupiais, o turinčių imuninės sistemos sutrikimų – daugiau kaip 50 proc.

Gripas
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, tačiau ypatingai rizikos grupėms: nėščioms moterims, nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m. amžiaus, vyresniems žmonėms (≥ 65 m.), asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir be abejo, medicinos darbuotojams.
Gripo vakcina iki šiol sulaukia daugiausia diskusijų, galbūt todėl, kad gripo infekcija dažnai gretinama su paprastu peršalimu, kai paprastai persergama be jokių papildomų problemų. Tačiau kaip yra iš tiesų? Kasmetinės rudenį ir žiemą kylančios gripo epidemijos padaro daug žalos. Kiekvienais metais pasaulyje šių epidemijų metu sunkiai gripu suserga nuo 3 iki 5 milijonų žmonių, o mirčių dėl gripo ir jo komplikacijų kasmet suskaičiuojama net iki 500 000.
Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat mutuoja. Vakcinoje nėra gyvo gripo viruso, todėl ji net teoriškai negalėtų sukelti gripo ar į jį panašių simptomų. Skiepas yra saugus ir nėščioms moterims. Vakcina nuo gripo apsaugo ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus.

Erkinis encefalitas

Kodėl verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito? Pirma priežastis – kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėju, antra – Europoje didžiausias sergamumas registruojamas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, vidutinis – Rusijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, mažas – Austrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir trečia – susirgus erkiniu encefalitu, dviem trečdaliams tokių ligonių, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingi ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos.
Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.

Hepatitas A
Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Hepatito A vakcina rekomenduojama: keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme, asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos personalui, nuotekų valymo darbuotojams.
Tai mokamos vakcinos ir daugeliui gali atrodyti, kad neverta skiepytis, kai nėra apčiuopiamo rezultato. Nusipirkus rankinę už ta pačią sumą, rezultatas – akivaizdus. Tačiau tuomet turime pasverti, kas mums svarbiau: mūsų įvaizdis ar mūsų sveikata? Daugelis įvardintų, kad sveikata yra didžiausia vertybė, bet ką dėl jos iš tiesų darome, kad ją turėtume?

Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos informaciją: www.ulac.lt  ir  www.baltipa.lt

Straispnį parengė:

Žana Milišiūnaitė,

Kretingos rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro direktorė