Liepos 28-oji - Pasaulinė hepatito diena

Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena. Šios dienos tikslas –  skatinti didesnį supratimą apie hepatitą, kaip viso pasaulio visuomenės sveikatos problemą, skatinti prevencines priemones prieš infekciją visame pasaulyje. Virusinis hepatitas – virusinė infekcija, sukelianti sunkias kepenų ligas.

S v a r b u: Kepenys vienas svarbiausių žmogaus gyvybinių organų. Jos padeda virškinimo procesui, gamindamos tulžį; kovoja su infekcijomis; stabdo kraujavimą; šalina medžiagų apykaitos produktus, gamina energiją ir kt.

Hepatito tipai

Priklausomai nuo hepatito tipo žmonės gali užsikrėsti nuo organizmo išskyrų, per užterštą maistą ir vandenį. Yra išskiriami penki hepatito tipai – A, B, C, D ir E.

Hepatitas gali būti:

infekcinis (sukeltas hepatito A, B ar C viruso),
– alkoholinis (piktnaudžiaujant alkoholiu),
– autoimuninis (kai genetinį polinkį turintiems žmonėms, sava imuninė sistema pradeda žaloti kepenis),
– vaistų sukeltas (dažniausiai kepenų pažeidimą sukelia antibiotikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai, priešgrybeliniai, prieštuberkulioziniai, kontraceptiniai, citostatiniai vaistai, kai kurios vaistažolės),
– idiopatinis (kai priežastis lieka neaiški).

Hepatitu A užsikrečiame fekaliniu-oraliniu būdu (per išmatomis užterštą maistą, vandenį, rankas) t. y. prasta asmens higiena, prastos sanitarinės sąlygos.

Pirmieji ligos simptomai:

  • karščiavimas,
  • silpnumas,
  • pykinimas,
  • vėmimas.

Ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Imunitetas įgyjamas persirgus ar pasiskiepijus.

Hepatitu E užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu. Dažniausiai užsikrečiama per užterštą vandenį, kurį savo fekalijomis užteršia sergantis žmogus. Rečiau – per maistą. Pirmieji ligos simptomai pastebimi vidutiniškai po 40 d. nuo užsikrėtimo. Nuo hepatito E nėra vakcinos. Viena svarbiausių profilaktikos priemonių – geriamojo vandens kontrolė (esant abejonių – jį virinti). Persirgus susidaro patvarus imunitetas.

S v a r b u: Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse virusinio hepatito E infekcija yra keliautojų infekcija. Hepatito E protrūkiai dažniau registruojami ekonomiškai atsilikusiuose regionuose. Ligos protrūkiai kyla liūčių sezono metu.

Hepatito B, C ir D tipo virusais užsikrečiama per kraują ir kitus organizmo skysčius. Pagrindiniai užsikrėtimo keliai:

  • per kraują (leidžiantis intraveninius narkotikus panaudotais švirkštais, perpilant užkrėstą kraują ar jam patekus ant menkiausios žaizdelės, nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes, atliekant grožio procedūras, manikiūrą, veriant auskarus, buityje naudojantis bendrais skustuvais),
  • lytinių santykių metu,
  • per placentą ar gimdymo metu (užkrečiamas naujagimis).

S v a r b u: hepatitas B neplinta čiaudint, kosint, sveikinantis, kartu valgant su sergančiu hepatitu B iš tų pačių indų. Hepatitas C neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint, žindant.

Užsikrėtus hepatito B, C virusu, simptominis hepatitas (gali būti ir besimptomis) pasireiškia:

  • bendru silpnumu;
  • šleikštuliu,
  • apetito stoka;
  • sąnarių skausmu;
  • pilvo jautrumu viršutinėje pilvo dalyje, skausmu dešinėje pašonėje;
  • odos ir gleivinių pageltimu;
  • patamsėjusiu šlapimu;
  • pašviesėjusiomis išmatomis.

Virusinio hepatito B inkubacinis periodas – vidutiniškai: 120 dienų, hepatito C – vidutiniškai: 45 dienos.

Užsikrėtus hepatitu B liga paprastai trunka 1-2 mėn., 5-10 proc. užsikrėtusiųjų šis virusas išlieka visą gyvenimą. 5–25 proc. asmenų, segančių lėtine infekcija, suserga lėtinėmis kepenų ligomis – kepenų ciroze, kepenų nepakankamumu ar kepenų vėžiu. Tiek nešiotojai, tiek infekuoti asmenys, neturintys klinikinių požymių, gali užkrėsti kitus asmenis.

Susirgus ūminių hepatitu C nedidelė dalis (15 - 20 %) užsikrėtusiųjų pasveiksta savaime be jokio gydymo, tačiau daugumai (75 - 85 %) užsikrėtusiųjų išsivysto lėtinis hepatitas C, kuris per 20 metų 10 - 20 % žmonių progresuoja į kepenų cirozę bei 1 - 4 % išsivysto kepenų vėžys.

Hepatito D virusui, kad prisijungtų prie kepenų ląstelių (hepatocitų), reikia hepatito B viruso išorinio apvalkalo receptorių, todėl virusinio hepatito D infekcija pasireiškia tik kartu su HBV infekcija, dažnai pasunkindama šios infekcijos eigą.

Norint išvengti hepatitų, rekomenduojama:
– plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų;
– naudoti vienkartinius švirkštus, adatas;
– naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu;
– naudoti asmeninės apsaugos priemones kontaktuojant su krauju (gumines pirštines, apsauginius akinius, kaukes, chalatus);
– kraujo ir organų donorus kruopščiai tirti dėl virusinės B ir C infekcijos;
– nevartoti alkoholio;
– nevartoti jokių vaistų ar nežinomų vaistažolių, nepasitarus su gydytoju.

S v a r b u: Skiepai yra nuo hepatito A viruso, nuo hepatito B viruso. Skiepų nuo hepatito C, E virusų nėra.

Parengta pagal ULAC informaciją (www.ulac.lt)