Balandžio 26-oji - Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Šių metų balandžio 26 dieną minima 22-oji Tarptautinė triukšmo suvokimo diena (INAD 2017 – International Noise Awareness Day 2017). Šią dieną siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į neigiamą ilgai trunkančio triukšmo poveikį ir informuoti juos, kad tai nėra vien tik trikdymas.

 

Kodėl svarbu kalbėti apie triukšmą? Garsas padeda mums suvokti pasaulį, įtakoja gyvenimo kokybę, garsai būna malonūs, tylūs, jaukūs, tačiau per didelis jo kiekis – triukšmas, kelia susierzinimą, nerimą, stresą, sutrinka miegas, gali pakenkti klausai, atsirasti įvairūs klausos sutrikimai, spengimas ausyse.

Fizikiniu požiūriu – triukšmas yra netvarkingi, skirtingo dažnio ir stiprumo garsai. Triukšmo šaltinis bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia ar skleidžia triukšmą.

Triukšmo ribinius dydžius, taikomus gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų aplinkoje, reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“. Higienos normoje nurodytas didžiausias leistinas garso lygis yra nuo 6 val. iki 18 val. Tuo metu maksimalus garsas iki 70 decibelų. Durų ar telefono skambučio garsas yra apie 80 decibelų. Vakaro metu, nuo 18 iki 22 val. neturėtų būti viršijamas 65 decibelų lygis. Tokius garsus atitinka įprastinė kalba (50-60 decibelų). Nakties metu, nuo 22 val. iki 6 val. ryto, draudžiama viršyti 60 decibelų lygį. Natūralus gamtos triukšmas, tai 30 decibelų triukšmą sukeliantis lapų šlamėjimas. Laikrodžio tiksėjimas, 40 decibelų – šnabždesys.

Siekiant sumažinti triukšmo poveikį sveikatai, imamasi įvairių prevencinių priemonių. Asmeninės apsaugos priemonės, naudojamos garsą izoliuojančios ir sugeriančios medžiagos, tobulinamos techninės konstrukcijos, mažinančios mašinų ir įrengimų keliamą triukšmą.

Norint išsiaiškinti koks yra triukšmo galima ištirti ir įvertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Matavimus atlieka specialistai, kurie padeda surasti triukšmo priežastis, gali patarti kaip jį sumažinti bei parinkti tinkamas priemones, apsaugančias nuo triukšmo. Triukšmo matavimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvairiu paros laikotarpiu pagal Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir Lietuvos standartų reikalavimus.

Jeigu manote, kad Jūsų būste ar jo aplinkoje reikėtų atlikti išsamius triukšmo matavimus, ar esant neaiškumams dėl galimo triukšmo poveikio sveikatai patariame kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir / ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus.