Lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antimikrobines medžiagas diena

Šiais metais minint „Supratimo apie antibiotikus“ dieną Pasaulio sveikatos organizacija siūlo pakeisti pavadinimą į „Supratimo apie antimikrobines medžiagas“ dieną, nes pasaulyje didėja atsparumas įvairesniems antimikrobiniams vaistams, todėl siekta išplėsti šios kampanijos tikslus nuo antibiotikų iki visų antimikrobinių medžiagų. Tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į bereikalingą antimikrobinių medžiagų vartojimą, geriau suprasti neteisingas antimikrobinių medžiagų vartojimo pasekmes ir protingo vartojimo svarbą.
Antimikrobinių vaistų sąvoka apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius ir antiparazitinius preparatus, kurie yra reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijų gydymui bei taip pat naudojami prieš augalų infekcijas.
Minint Euporos supratimo apie antimikrobines medžiagas dieną, plačiau apžvelksime antibiotikų vartojimą, kodėl antibiotikus reikia vartoti atsakingai ir tik paskirtus gydytojo.
‼️Neteisingas antibiotikų vartojimas:
❌skatina atsparių bakterijų vystymąsi;
❌naikina gerąsias organizmo bakterijas;
❌sukelia pašalinius reiškinius.
Kaip bakterijos tampa atsparios?
Atsparumas antibiotikams – tai bakterijų gebėjimas išlikti ir net daugintis gydant specifiniais antibiotikais. Dažnas ir neteisingas antibiotikų vartojimas yra bakterijų atsparumo priežastis. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik negydo, bet ir kenkia, nes antibiotikai nemoka atsirinkti, kuri bakterija yra gera, o kuri – bloga, juos vartojant naikinamos ir gerosios žmogaus bakterijos, išbalansuojama natūrali žarnyno, odos ir kita mikroflora. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.
Antibiotikų efektyvumas mūsų rankose! Stenkimės vartoti juos tik tada kada paskyrė gydytojas ir laikytis nurodytų dozių ir kurso, nenutraukite jų vien tik pagerėjus savijautai, nes dar nesunaikintos bakterijos įgyja atsparumą tam preparatui. Nevartokime antibiotikų be reikalo, vartokime juos atsakingai, žinodami, kad dažnai tai vienintelis vaistas nuo tam tikrų ligų, jei šis vaistas nebeteks savo unikalaus efektyvumo – nebegalėsime pasveikti!
Kada reikia ir kada nereikia antibiotikų?
Į šį klausimą Jums atsakys tik gydytojas, įvertinęs Jūsų ligą. Klaidinga manyti, kad vartojant antibiotikus virusinei infekcijai išvengsite bakterinės.
Kiekvieno iš mūsų pareiga išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, todėl antibiotikus vartokite atsakingai.
✅Laikykitės gydytojo nurodymų vartojant juos, nesavivaliaukite.
✅Antibiotikai nepadės, jei peršalote ar susirgote gripu.
✅Antibiotikai neveikia kaip nuskausminamieji ir negali palengvinti galvos ar kitų kūno dalių skausmo bei sumažinti karščiavimo.
✅Jei vartosite antibiotikus nesilaikydami gydytojo nurodymų, pvz. jei juos vartosite trumpesnį laiką, sumažinsite dozę arba vartosite juos neteisingais intervalais, bakterijos gali tapti atsparios antibiotikui.
✅Gydydamiesi antibiotikais gerkite daugiau skysčių, kad iš organizmo lengviau pasišalintų toksinai.
✅ Negalima vartoti be recepto įsigytų antibiotikų, ar skolintis ir dalintis su kitais žmonėmis.
✅Jei liko antibiotikų po gydymo kurso, negalima pasilikti atsargai, jei vėl prireiktų vartoti. Paklauskite vaistininko, kur pašalinti likusius vaistus.
✅Po gydymo antibiotikais atstatykite normalią organizmo mikroflorą probiotikais (gerosiomis bakterijomis), jų įsigysite vaistinėse, taip pat jų gausu natūraliose produktuose: jogurte, kefyre, rūgpienyje.
✅ Dėl neteisingai vartojamų antibiotikų, nesilaikant gydytojo nurodymų, bakterijos taps atsparios, todėl kitą kartą vartojami antibiotikai nepadės.

Ką valgyti siekiant tapti atspariam nuo virusų karantino metu?

 
📌Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata daugiausia priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Nėra nė vieno maisto produkto, kuris žmogaus organizmą aprūpintų visomis maistinėmis medžiagomis ir tinkamu jų kiekiu. Todėl renkantis maisto produktus vertėtų vadovautis jų įvairovės principais, išdėstytais maisto pasirinkimo piramidėje.
📌Tyrimais patvirtinta, kad dažnas karantino periodo palydovas – nuobodulys. Jo išvarginto asmens mityboje gausėja riebalų, angliavandenių, baltymų, o visumoje – kalorijų perteklius. Dar vienas palydovas – stresas, kurio fone ieškoma „komfortinio maisto“, dažniau kramsnojama, užkandžiaujamą taip pat renkantis turtingą angliavandenių maistą.
📌Angliavandeniai skatina serotonino gamybą, tai kelia pozityvumą, mažina nerimą, todėl angliavandenių turtingas maistas yra tarsi antistresinė priemonė. Ir kuo didesnis glikeminis indeksas, tuo tas „antistresinis“ labiau veikia.
📌Dažnas „komfortinio maisto“ vartojimas – pirmas žingsnis kalorijų pertekliaus link, kuris gali komplikuotis į riebalinio audinio išvešėjimą – nutukimą. Nutukimas – lėtinio uždegimo būklė, kuri blogina plaučių, širdies, endokrininės sistemos veiklą ir, kaip parodė pastarųjų mėnesių įvykiai, sietina su rimtomis COVID-19 komplikacijomis.
📌Į savo kasdienį valgiaraštį ne tik karantino metu patariama būtinai įtraukti lapines daržoves, šakniavaisius, avižas, migdolus, bananus, vyšnias. Taip pat ir maisto, kurio baltymuose yra gausiau amino rūgšties triptofano. Pirmenybė – rūgusio pieno produktams.
📌Nereikėtų pamiršti su maistu gauti ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, bet reikia gauti ir vitaminų, mineralinių medžiagų. Būtent vitaminai ir mineralinės medžiagos yra oksidacinio streso slopintojai. Oksidacinis stresas – visų uždegiminių procesų palydovas. Svarbūs – vitaminai E ir C, betakarotenas, vitaminas D, B grupės vitaminai, selenas, cinkas, geležis, omega 3 riebalų rūgštys. Kad visa tai gautume su maistu, reikėtų vėl prisiminti sveikatai palankaus maisto parinkimo piramidę. Jei savo lėkštės turinį dėliosime pagal ją, nieko papildomai vartoti nebereikės.
📌Svarbiausia ne konkretus maisto produktas, bet pats maistas, jo įvairovė ir, žinoma, kiekis.

Niežai

Niežai – didelės smulkių parazitų keliamos problemos ‼️
Kas yra NIEŽAI? Kokie ligos požymiai? Kaip jų išvengti? 🤔
Sužinosite čia 👇🧐

Lapkričio 14-oji minima Pasaulinė diabeto diena

Lapkričio 14-oji minima Pasaulinė diabeto diena. Šios dienos tikslas – didinti supratimą apie ligą. Svarbu, kad žmonės su šia liga galėtų gyventi kaip įprasta. Šeimos pagalba – neatsiejama diabeto prevencijos ir priežiūros dalis.
Kas yra Diabetas?
• Diabetas yra lėtinė liga, atsirandanti, kai kasa nebegali pagaminti insulino, arba kai organizmas negali gerai išnaudoti kasos gaminamo insulino (atsiranda atsparumas insulino poveikiui).
• Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, veikiantis kaip raktas, kuris leidžia iš maisto, kurį mes valgome, į kraują patekusiai gliukozei nukeliauti į organizmo ląsteles, kuriose gaminama energija.
Kokie yra diabeto tipai?
• 1 tipo cukrinis diabetas:
– Yra vadinamas jaunų žmonių diabetu.
– Jį paprastai sukelia autoimuninė reakcija, kai organizmo gynybinė sistema puola ląsteles, gaminančias insuliną. Jo priežastis nėra visiškai aiški.
– Žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, insulino yra labai mažai arba jo visai nėra.
– Liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, bet paprastai ji vystosi vaikams ar jauniems suaugusiesiems.
– Žmonėms, turintiems šį diabetą, kasdien reikia insulino injekcijų, kad būtų galima kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei nesileidžia insulino, gali net mirti.
• 2 tipo cukrinis diabetas:
– Vadinamas nuo insulino nepriklausomu diabetu arba suaugusiųjų diabetu, ir sudaro apie 90% visų diabeto atvejų.
– Jis pasižymi atsparumu insulinui ir santykiniu insulino trūkumu.
– 2 tipo diabetas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir vaikams.
– 2 tipo diabetas gali likti nepastebimas daugelį metų.
– Dažniausiai yra susijęs su antsvoriu ar nutukimu, kuris pats savaime gali sukelti organizmo atsparumą insulinui.
– Žmonės, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, anksti nustačius diagnozę dažniausiai iš pradžių valdyti savo būklę pavyksta fiziniu aktyvumu ir dieta. Tačiau laikui bėgant daugeliui žmonių reikės gerti vaistus ir (arba) leistis insuliną.
Sveikos mitybos rekomendacijos visiems gyventojams:
• Gerkite vandens, kavos ar arbatos, o ne vaisių sultis, gazuotus ar kitus saldintus gėrimus.
• Valgykite mažiausiai tris porcijas daržovių kasdien, įskaitant žalias lapines daržoves.
• Kiekvieną dieną valgykite iki trijų šviežių vaisių porcijų.
• Užkandžiui valgykite riešutus, šviežio vaisiaus gabalėlį arba nesaldintą jogurtą.
• Apribokite alkoholio vartojimą iki ne daugiau kaip dviejų standartinių vienetų per dieną.
• Vietoj apdorotos mėsos, pasirinkite liesos mėsos pjausnius, paukštienos ar jūros gėrybių.
• Valgykite žemės riešutų sviestą vietoj šokolado ar džemo.
• Rinkitės pilno grūdo duoną, o ne baltos duonos, ryžių arba makaronų gaminius.
• Vietoj sočiųjų riebalų (sviestas, ghee, gyvuliniai riebalai, kokosų aliejus arba palmių aliejus) pasirinkite nesočius riebalus (alyvuogių aliejų, rapsų aliejų, kukurūzų aliejų arba saulėgrąžų aliejų).
Fizinės veiklos rekomendacijos:
5-17 metų vaikams ir jaunimui:
• kasdien turi užsiimti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo ir intensyvia fizine veikla.
18-64 metų amžiaus suaugusiems:
• bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo (greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, sodininkystė) per visą savaitę arba
• bent 75 minutės intensyvaus aerobinio fizinio aktyvumo per savaitę arba ekvivalentiškas vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos derinys.
>65 metų amžiaus senjorams:
• rekomenduojamas toks pat fizinio aktyvumo kiekis, tačiau taip pat turėtų būti pusiausvyros ir raumenų stiprinimo veikla, pritaikyta pagal jų gebėjimus ir aplinkybes.